branktinis

brañktinis sm. (1), branktìnis (2) Rdm 1. didelis ištįsęs vaikinas: Tėvai nedideli, ale sūnus tai baisus brañktinis Lš. 2. išdykėlis: Neklausyk šito brañktinio! Srj. Jau neleisk ganyt šito brañktinio, testa eina rugių kulti Lš.